Etiopija



<<Etiopia Sidamo

 

Pradžioje buvo Etiopija

Etiopija yra kavos tėvynė, nes arabinis kavamedis (Coffea arabica) ten auga kaip laukinė rūšis natūraliomis sąlygomis, o žodis „kava“ yra kilęs iš Etiopijos miesto Kaffa. Laukinių kavamedžių pupelių užpilai yra gana stiprūs, su lengvu vyno prieskoniu. Manoma, kad pirmieji kavos auginimo plotai atsirado XIX amžiuje, tačiau istorikai apie tai neturi tikslių žinių. Vietinė legenda pasakoja, kad pirmieji kavos užpilus gėrė vienuoliai, kurie norėjo pagerinti savo būdravimą melsdamiesi nakčia.

Šiuo metu Etiopija yra viena iš pagrindinių gamintojų, o šios šalies kavos skonis nepakartojamas ir vertas degustacijos. Kavos pramonėje dirba apie 12 milijonų Etiopijos piliečių.

Etiopijoje galima rasti visus kavos auginimo būdus – nuo laukinių giraičių miškuose, namų sodeliuose ir tradiciniuose šeimos ūkiuose iki šiuolaikinių didelių plantacijų. Apie pusė žaliavos yra auginama 1500 m virš jūros lygio.

Pirmas pavadinimas, į kurį verta atkreipti dėmesį, tai Harrar. Šio regiono kava priskiriama prie aukščiausiai auginamų pasaulyje. Pupelės iš Harrar skirstomos į dvi grupes: Shortberry ir Longberry (antroji rūšis turi didesnę paklausą). Jai būdingas švelnus, su lengvu vyno prieskoniu skonis, nepakartojamas aromatas ir labai lengvas rūgštumas. Kitas svarbus regionas yra Džimmah, kur kava auga laukinėmis sąlygomis 1200 m v.j.l., (prekybiniai pavadinimai „Limu“ ir „Babeka“). Kava iš Sidamo, vidurinės šalies dalies, parduodama kaip „Yirgacheffe“ ir „Lekempri“ – išsiskirianti originaliu, niekur kitur nesutinkamu skoniu – taip pat vertos degustacijos. Nereikia per daug kreipti dėmesio į pupelių išvaizdą – ypač Džimmah ir Sidamo; jos gali atrodyti ne itin patraukliai, tačiau yra puikaus skonio.

Etiopijos kavą iš Yirgacheffes sunkiausia gauti. Beveik visa ji eksportuojama į Japoniją ir Europą, Jungtinėse Valstijose ją rasti sunku. Taip yra dėl to, kad Vokietijos kavos skrudinimo įmonė „Dallmeyer“, priklausanti „Nestlé“, užmezgė labai glaudžius kontaktus su šio regiono gamintojais ir todėl iš jų gauna didžiausius kiekius.

Etiopijos kavos skonį sunku nusakyti. Jis nėra aštrus ar intensyvus, neturi Kenijos kavai būdingo rūgštumo. Šių pupelių nereikia stipriai skrudinti, nes tuomet išnyksta jų individualumas.

Pirmoji pasaulinio garso kavos rūšis buvo „Mocha“ (ją aptarsime Jemenui skirtame skyriuje), Etiopijos kavos rūšys į ją labai panašios. Geros Etiopijos pupelės atlaiko konkurenciją visose pasaulio rinkose, o jei yra kruopščiai apdorotos „drėgnuoju“ būdu – kainuoja labai brangiai.

Kavos suvartojamas Afrikos namų ūkiuose muša visus pasaulio rekordus. Etiopijoje ji dažnai yra geriama su žolelių, vadinamųjų „Adomo sveikata“, priedu. Žalios pupelės yra skrudinamos ant ugnies, užpilas kartu su žolelėmis plikomas labai mažuose puodeliuose ir geriamas užkandant nedideliais lietiniais su aštriu aitriosios paprikos įdaru.

Etiopijos kavos pramonę valdo ECMC – Ethiopian Coffee Marketing Corporation – 90 proc. eksporto kontroliuojanti bendrovė. Be to, visada egzistavo keletas privačių eksportuotojų – net komunizmo režimo metais. Atrodo, kad ECMC įtaka vystantis atskiriems regionams mažės, dėl ko bus naudos visai kavos pramonei ir atskiriems verslininkams. Kava yra parduodama kiekvieną dieną veikiančioje biržoje, o pagrindinės pirkėjos yra Vokietijos, Amerikos, Prancūzijos ir Japonijos firmos.