Kolumbijos šalis



<<Columbia Supremo

<<Columbia Excelso

Didžiausias aukštos kokybės, stipraus šilkinio skonio ir nepakartojamo aromato kavos gamintojas

Kolumbijoje kavamedžiai atsirado1808 metais. Pirmuosius medelius ten pasodino dvasininkas iš prancūzų Antilų, kuris šį kraštą pasiekė per Venesuelą. Šiandien Kolumbija užima antrą vietą pagal kavos gamybą pasaulyje, per metus pagamindama 13 milijonų 60 kilogramų pupelių maišų; pirmoje vietoje, aišku, yra Brazilija, kuri per metus pagamina 22 milijonus maišų. Apie kavos reikšmę Kolumbijos ūkiui liudija griežtas laikymasis įsakymo nupurkšti visus automobilius, kertančius valstybės sieną, specialiu preparatu, kad apsisaugotų nuo ligų, kurios galėtų paplisti kavamedžių plantacijose.

Kolumbijos kava priklauso negausioms originalioms rūšims, kurios visame pasaulyje yra parduodamos su nuosavu prekybos ženklu. Jokia kita kavos rūšis nepasiekė tokio vartotojų vertinimo dėl aukštos kokybės. Kolumbija yra didžiausias arabikos ir „drėgnuoju“ būdu apdorojamų pupelių eksportuotojas; robusta atmainos medelių čia auginama labai nedaug. Valstybė kišasi į kavos pramonės vystymąsi ir reklamuoja jos gaminius, kas kartu su palankiomis geografinėmis ir klimatinėmis sąlygomis leido pasiekti puikią reputaciją pasaulio rinkose.

Auginimo rajonai yra išsidėstę Andų papėdėje, kur vyrauja vidutinis ir pakankamai drėgnas klimatas. Kolumbijoje yra trys antraeilės kalnų grandinės, vadinamos cordilleras, kurios tęsiasi iš šiaurės į pietus pagrindinės Andų keteros link. Kava yra auginama šių kalnų šlaituose – labai aukštai. Su teritorijos reljefu susiję įvairūs mikroklimatai: atskirose plantacijose kava prinoksta skirtingais mėnesiais ir dėl to beveik visus metus įvairiose vietose renkamas kavos derlius. Priešingai nei Brazilijoje, Kolumbijos žemdirbiai gali nebijoti šalčių. Kolumbijoje auga apie 27000 milijonų kavamedžių, 66 proc. iš jų – didelėse šiuolaikinėse plantacijose ir 34 proc. - mažuose tradiciniuose ūkiuose. Septinto dešimtmečio pradžioje našumas išaugo iki 600 kg/ha, šiuo metu gaunama apie 900 kg/ha. Kai kurie išskirtiniai ūkiai surenka net iki 2500 kg kavos iš hektaro. Tačiau svarbiausias dalykas yra šių produktų aukšta kokybė, kuo rūpinasi Nacionalinė kavos gamintojų federacija (Federation Nacional de Cafeteros), įsteigta 1927 metais. Federacija – nepaisant to, kad yra privati – glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe, vykdo organizacines funkcijas ir palankiais laikotarpiais kaupia finansinius rezervus. Paskutiniais metais kainų kritimas išnaudojo FNC rezervus, tačiau ir toliau Federacija užtikrina sveikatos apsaugą, formuoja, moko, tiesia kelius, įdarbina agronomus, organizuoja tiriamuosius darbus, nustato kavos kokybės normas ir rūpinasi jų laikymusi, taip pat tyrinėja rinkas ir eksportuoja pusę šalies kavos produkcijos. Kolumbijos kavos pramonė, panašiai kaip ir Kenijos, yra pavyzdingai organizuota.

Žemdirbiai gali pardavinėti savo derlių Federacijai oficialiomis minimaliomis kainomis arba savo iniciatyva imtis rizikos derėtis su privačiais eksportuotojais, siūlančiais labai įvairias kainas. Dažniausiai „FNC“ aptarnauja didesnę eksporto į Europą dalį, o tiekimu į JAV užsiima privatūs ekspertai. Tačiau visas eksportas yra vykdomas laikantis minimalių kainų, vadinamų reintegro cafetero.

Kolumbija yra vienintelė Pietų Amerikos šalis, turinti uostus abiejų vandenynų – Ramiojo ir Atlanto pakrantėse. Tai leidžia žymiai sumažinti kavos transporto ir ekspedicijos kaštus. Pagrindiniai auginimo plotai yra Rytų ir Vidurio Kordiljerų papėdėje: didžioji dalis Vidurio Kordiljerų papėdėje esančių plantacijų yra Medellin, Armenii ir Manizales rajonuose, o kava iš Medellin yra laikoma geriausia – jos skonis yra turtingas, stiprus, pilnas, vidutinio rūgštumo. Šie trys rajonai visi kartu yra žinomi kaip „MAM“ – pagal pagrindinių vietovių pavadinimus – ir iš čia eksportuojama didesnė dalis aukščiausios kokybės kavos. Pupelės iš Medellin rajono laikomos geriausiomis ir yra brangiausios. Geriausios kavos rūšys iš plantacijų, esančių Rytų Kordiljerų papėdėje, noksta Bogotos apylinkėse ir toliau į šiaurę esančioje Bucaramangi. Kava iš Bogotos regiono yra šiek tiek mažiau rūgšti nei iš Medellin, tačiau nenusileidžia jai skoniu.

Pupelės yra klasifikuojamos į šias grupes: „Supremo“, „Excelso“ (Klauss pogrupis, eksportuojamas į Vokietiją, Europą – Prancūziją, Ispaniją ir Italiją, o „Scandinavian“ – į Šiaurės Europos šalis) ir UGQ („Unusual Good Quality“ santrumpa – „Ypač gera kokybė“). „Excelso“ ir „Supremo“ kavos rūšys skiriasi pupelių dydžiu – „Supremo“ pupelės yra šiek tiek didesnės. „Supremo“ kava auginama naujoviškose plantacijose, kur lengviau palaikyti produkto kokybę. „Excelso“ yra daug subtilesnė ir labiau rūgšti, tačiau abi jos turi puikų aromatą, yra vidutinio stiprumo ir pasižymi ryškiais vaisių prieskoniu. Kolumbijos kavos skonis dažnai nusakomas vienu žodžiu – „šilkinis“, jis yra priskiriamas labiausiai subalansuotiems skoniams, kava tinkama gerti įvairiu paros metu.