Viskas apie kavą

Visiems gerai žinomu žodžiu „kava“ pasaulyje vadinama daugybė rūšių aromatingo tonizuojančio gėrimo. Skirtingas skonis ir stiprumas, įvairiausi aromato atspalviai ir paruošimo būdai, skirtinguose pasaulio kraštuose užaugintos kavos pupelės.

Kava suteikia žvalumo - tai nuo seniausių laikų žinoma ir vertingiausia jos savybė. Tačiau kai kuriuos kava, priešingai, veikia migdančiai - poveikis priklauso nuo kiekvieno individo organizmo savybių bei išgerto kavos kiekio. Gal todėl įvairiuose medicinos leidiniuose išsakomos mintys apie kavos naudą ir kenksmingumą labai skiriasi.

Kava skatina virškinimo procesus, gydo stiprų kosulį, vidurių užkietėjimą, aktyvina šlapimo skyrimąsi, sumažina (padidina) kraujospūdį, malšina skausmą bei skrandžio negalavimus, sumažėjusio kraujospūdžio atvejais mažina galvos skausmą. Tai gera priemonė, mobilizuojanti pavargusį organizmą – tačiau ji negali pakeisti poilsio. Pernelyg didelis išgertos kavos kiekis gali sukelti nemigą; nekokybiška, blogai paskrudinta ar susenusi kava gali turėti ir kitokios neigiamos įtakos savijautai.

Teigiamą arba neigiamą kavos poveikį organizmui sąlygoja ne vien kofeinas, bet ir kavos pupelėse esančios mineralinės bei rauginės medžiagos, įvairios organinės rūgštys.

Kai kurių junginių nepageidaujamas poveikis pašalinamas skrudinant kavos pupeles, todėl kavos kokybė yra ypatingai svarbi.

* * * * *

Duomenys apie kavą mus pasiekia jau nuo VI m.e. amžiaus - pasak šios srities tyrinėtojų, jau maždaug nuo 575-ųjų metų dabartinio Jemeno teritorijoje buvo sodinamos kavamedžių plantacijos. Kavos gėrimas palaipsniui plito Artimuosiuose Rytuose, o iki XVI –XVII amžiaus Arabija buvo vienintelė kavos pupelių tiekėja-monopolistė. Pagal klimatines sąlygas auginti kavamedžius buvo galima ir Azijos pietuose bei neseniai atrastame Naujajame Pasaulyje, tačiau arabai atidžiai stebėjo, kad svetimšaliams į rankas nepatektų kavamedžio daigai ar vaisiai. Pašalinus apyvaisį ir išlukštenus, kavamedžio sėklos labai greitai praranda daigumą. Iš Arabijos buvo leidžiama išvežti tik išgvildentas kavos pupeles... Beprasidedant XVII amžiui, vokiečiai, prancūzai, olandai ir italai, varžydamiesi tarpusavyje, įvairiais būdais siekė gauti gyvybingų kavamedžio sėklų ar daigų. Pirmiesiems tai pavyko olandams. 1616 metais jie parsigabeno į Olandiją gyvą kavamedį. Sekančiais metais jis buvo perkeltas į Šri Lanką, o 1658 metais Šri Lankoje jau buvo įkurta pirmoji olandiška kavos plantacija.

Iš Afrikos kilę kavamedžiai (kelios botaninės rūšys: Coffea arabica, C. canephora var. robusta, C. excelsa, C. liberica ir visa eilė jų veislių) šiuo metu plačiai auginami ne tik savo gimtinėje, bet ir Australijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno salose.

Arabika - tai geriausia, aromatingiausia ir sodriausio skonio kava. Auginama kalnų šlaituose, vietose, kur iškrenta daug kritulių, tropikų klimato juostose 600-1800 metrų aukštyje. Arabikos kavos pupelės sudaro 70-75 % pasaulinės produkcijos.

Robustos kavos krūmai auga greičiau, yra atsparesni ligoms ir derlingesni, negu arabikos, juos galima auginti žemesnėse tropinių rajonų vietovėse. Dažniausiai naudojama tirpiai kavai gaminti ir paprastai maišoma su kitų rūšių kavos pupelėmis. Šios rūšies kava užima 25-30% pasaulinės rinkos.

Skirtingi dirvožemiai ir auginimo sąlygos, nevienodas klimatas, kavos pupelių brandinimo ir džiovinimo technologija, veislių savybės – visų šių faktorių įtaka ir apsprendžia tą skonio ir stiprumo savitumą, iš kurio geras specialistas neklysdamas gali nustatyti kavos pupelių kilmę ne tik pasaulio krašto, bet ir vos ne plantacijos tikslumu.

Susipažinti su visa šia įvairove, užsisakyti ir paragauti skirtinguose kraštuose užaugintos ir Lietuvoje šviežiai paskrudintos kavos Jūs galite Kavos Banke.